pratęsti

pratęsti
pratę̃sti, -ia (pràtęsia), pràtęsė Š, Rtr; SD1141,142, Sut, M 1. tr. N, K, tempiant padaryti ilgesnį arba platesnį, pratempti: Striubą daiktą pratę̃sti, kad būtų ilgesnis J. Nulėkė vilkas par kalvį ir paprašė, kad pratę̃st jam liežiuvį (ps.) Grv. Striukas sienolis, pràtęsė sienolį (ps.) LzŽ. | refl. tr. N. 2. tr. NdŽ prastumti pro šalį, pratraukti. 3. tr. nustumti į šalį: Pratę̃sus buvau i iššluosčiau Ad. 4. intr. įstengti šiaip taip gyventi, išgyventi, išsilaikyti kurį laiką: Bloga jo liga, ilgai nepratę̃s NdŽ. Nu, mažgi da vasarą pratęsiù LKT340(Ign). Gali pratę̃st po ligonines, ale gyventojas nebebūsi Krč.refl. tesėti, verstis, pragyventi: Su ta pensijike vis gali prasitę̃sti Rdn. 5. tr. N, NdŽ uždelsti, užvilkinti. 6. tr. toliau vykdyti: Piemenys dar norėtų pasikalbėjimus pratęsti . Baranausko pradėtą senovės idealizavimą poezijoje pratęsė „Aušros“ romantikai . Pratę̃sti pažintį NdŽ. 7. tr. padaryti ilgesnės trukmės: Jeigu gerai užsilaikysi, gali dar pratę̃sti savo gyvenimo dienas Tl. Pratę̃s [vaistai] kiek gyvenimą, ale neilgai Grd. Nemaniau, ką tep ilgai gyvensiu, ką Dievas ilgai pratęs Tvr. Suvadino baimę gydytojų, kaip įmanydamas norėjo amžių pratęsti M.Valanč. Ne tiktai metų, bet ir valandos niekas sau pridėt nei ilgiaus ir toliaus savo amžio pratęst… negal SPI135-136. Idant meto vargų ir kariavimo nepratęstų DP542. | refl. 1, Švnč: Pagadėlė kiek prasitę̃s – žmonės tuoj šieną griebs Vad. Geras oras ilgiau būtų prasitęsęs I. Prasìtęsė liga Grd. Nepatogu būdavo pamesti ir išeiti, ir audiencija kartais prasitęsdavo KlbV96. Turam iš pieniško, meisa prasitę̃sias Krš. Kad taip prasitęstumei neatidavusi sūrio, bent ligi po visam Žem. Kadangi teip ilgai prasitęst, tada nieko nebus iš to pranešimo BBEz12,22. 8. tr. 1 atidėti vėlesniam laikui, prailginti (terminą): Sutinka vėl terminą pratęsti II262. Pratę̃sti sutartį NdŽ. Šviežią duoną kap regi išvaro (suvalgo), o sužiedėjusią tę tolyn pratęsia Rod. | refl. tr. NdŽ, . 9. tr. šiaip taip praleisti, prastumti (laiką): O anam čia nėko nereik, ale tiktai ans nora tą laiką pratę̃sti Lk. Vis diena pratęstóji, vis pavasaris artyn Šts. Vis buvau alkanas, bet ką badą pratęsau Rod. 10. intr. išbūti, praeiti, praslinkti (apie laiką): Gal i šiandie dienelė pratę̃s be lietaus Bsg. 11. tr. tęsiamai ištarti, išdainuoti: Stiprus vyriškas balsas, pratęsdamas žodžius, kažką skelbė ar šaukdino V.Myk-Put. Labguviškiai teip pràtęsta kalba kalbėjo Kin. Posmą baigus, jis pats vienas pratęsdavo gaidą V.Myk-Put. Nosiniai pratę̃stini raštženkliai JVXXIpsl. Ir sako pratęsdama: – Eik, apsmukėle, iš ma[no] akių! LTR(Rod).
pratę̃siamai adv.: A, e su kirčiu, ne žodžio gale, tariami paprastai tęstinai arba bent pratęsiamai J.Jabl.
pratęstinaĩ adv.: Sudėtinis savibalsis ie… ištartinas yra vienu baisu atvirai, minkštai ir pratęstinai JDIII,IVpsl. Kad avino ragas pratęstinai eis, lips anosjan ant kalno Ch2Moz19,13. | refl.: Jei kada dingsta n viduryje žodžių, visada tokiuose atsitikimuose prasitęsia prieš ją balsinė J.Jabl.
12. refl. būti nusidriekusiam, plytėti: Prieglius su savo sidabrine juosta prasitęsia pro tą… aukštąjį kalną BsV168. Priegtam prasitęs ta rubežis Debiran nuog lomos Achor ChJoz15,7. Vidurinė kartis vidury bus and lentų, prasitęsianti nuog vieno galo iki kitam galui Ch2Moz26,28. 13. refl. pasklisti, paplisti: Ir teprasitęsia apsčiai and žemės, ir vaisinas, ir prasidaugina and žemės Ch1Moz8,17. 14. refl. NdŽ šnek. lėtai, velkant kojas praeiti, prasivilkti.
◊ linų̃ pratę̃sti Vb, Šv, Gdr sakoma apie ėjimą į svečius arba pasivažinėjimą per Užgavėnes, tikintis, kad linai gerai derės: Atejau linų pratęsti LTR(Vdk).
\ tęsti; aptęsti; atitęsti; datęsti; įtęsti; ištęsti; paištęsti; nutęsti; patęsti; partęsti; pertęsti; pratęsti; pritęsti; raztęsti; sutęsti; užtęsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • pratęsti giją — statusas T sritis informatika apibrėžtis Išsiųsti ↑elektroninį laišką (dažniausiai į ↑naujienų grupę) atsakant į vieną iš pasirinktos ↑gijos laiškų. Išsiųstas laiškas papildo pasirinktą giją. Toks laiškų siuntimo būdas naudojamas diskusijai tam… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • pratęsti — pratę̃sti vksm. Pratę̃sti ter̃miną, sùtartį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pratęstinis — pratęsti̇̀nis, pratęsti̇̀nė bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pratęstinė — pratęsti̇̀nis, pratęsti̇̀nė bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • post message to a thread — pratęsti giją statusas T sritis informatika apibrėžtis Išsiųsti ↑elektroninį laišką (dažniausiai į ↑naujienų grupę) atsakant į vieną iš pasirinktos ↑gijos laiškų. Išsiųstas laiškas papildo pasirinktą giją. Toks laiškų siuntimo būdas naudojamas… …   Enciklopedinis kompiuterijos žodynas

  • pratęsimas — pratęsìmas sm. (2); SD1141,142, Sut → pratęsti: 1. KŽ. 2. NdŽ. 3. NdŽ → pratęsti 5: Dabar tuojaus be pratęsimo sugrįžkime Viešpatiesp Dievop mūsų DP481. | refl.: Kunigai be jokio prasitęsimo puolė pri darbo I …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patęsti — patę̃sti, ia (pàtęsia), pàtęsė NdŽ, KŽ, DŽ1 1. tr. tempiant pailginti, paploninti: Patęsk ploniau verpalą Šts. Su geležia bepiga: kur stora – patę̃sia, kur plona – sukrečia, o medžio atpjovei – jau neprilipdysi Dkš. | refl. NdŽ. 2. tr. kiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptęsti — aptę̃sti, ia (àptęsia J), àptęsė tr. Š, KŽ; N 1. Asv, Ds apvilkti, aptempti drabužiu: Aptę̃s žmogų [drabužiu] kap sančiu, kap voratinkliu, pe! GrvT113. 2. Šlčn, Kls, Dv, Pls, Švnč, Plš apsiūti, aptraukti, apkalti kuo iš viršaus, apmušti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitęsti — atitę̃sti, ia (atìtęsia), atìtęsė tr KŽ, atatę̃sti Š 1. atvilkti prie ko: Kad reikt, tai būt atatę̃sęs priekabą Slk. Àttęsė kranu trobą [per potvynį], ir išgelbėj[o] DrskŽ. Atìtęsė iš pamūrio akmenis Ps. Ir atej[o] lapytė, ir attęso žąsį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atnaujinti — atnaũjinti tr. J; SD213,315,424, R 1. panaikinti vartojimo, dėvėjimo, senėjimo žymes, seną padaryti kaip naują: Tvorą atnaũjinti K. Senus drabužius galime atnaujinti rš. 2. padaryti naują, kitokį, negu buvo: Širdį jau mano atnaujink Mž66.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”